Kalba kalba #40 – Švenčiant 40-metį: Kamčiatka, nenupirkti pyragai ir austrų lūkesčiai

10/19/24 • 47 min

Pradedame 4 sezoną ir skelbiame 40-tą tinklalaidės Kalba kalba“ laidą, kurioje švenčiame 40-ties metų jubiliejų.

Atsitiktinumas? Tikrai taip!

Taip jau nutiko (o kaip tiksliai – išgirskite laidoje), kad žymus austrų vertėjas Cornelius Hell prieš keturiasdešimt metų pirmą kartą apsilankė Vilniaus universitete. Sostinėje pabuvo neilgai (tik 1984–1986), tačiau čia praleistas laikas tapo lemtingas. Grįžęs į Austriją, Hellis netrukus ėmėsi versti ir jo darbų dėka vokiškai skaitantiesiems atsivėrė platus lietuvių autorių tekstų spektras – nuo Žemaitės ar Tomo Venclovos, iki Mariaus Ivaškevičiaus, Undinės Radzevičiūtės ir daugelio kitų.

Tad laidoje kalbėjomės apie trumpą, bet gan įspūdingą laikotarpį Vilniuje – atsitiktinumus, sovietų valdžią ir Kamčiatkos šalčius. Taip pat apie tai, kas nulėmė, jog Lietuvos ir jos rašytojų Hellis nepamiršo, apie džiaugsmus ir vargus ieškant kalbinių bei kultūrinių atitikmenų. Bei apie stereotipus ir lūkesčius – kokios gi literatūros iš lietuvių tikisi austrų leidėjai ir skaitytojai.

Pradedame 4 sezoną ir skelbiame 40-tą tinklalaidės Kalba kalba“ laidą, kurioje švenčiame 40-ties metų jubiliejų.

Atsitiktinumas? Tikrai taip!

Previous Episode

Kalba kalba kvadratu. Šokių diena.

Tai ar nusibodo jau visą šimtą metų besikartojanti Dainų šventė?

Ar teisūs tie, kurie skelbia šią šventę nusidėvėjusiu anachronizmu? Užsikonservavusia tradicija?

Prancūzistė ir semiotikė, ilgametė Dainų šventės dalyvė, tautinių šokių šokėja, Indrė Antanavičienė teigia, kad nėra viskas taip savaime suprantama su ta Dainų švente ir imasi ją tyrinėti per įdomią prizmę: modernumo ir tradicijos santykį.

Kas gi čia gali būti modernaus?

Indrė ne tik papasakos, bet ir suteiks naują „optiką“ skeptikams :)

Next Episode

Kalba kalba #41 – Apie priesagų produktyvumą, arba kuo čia dėti lemuokliai?

Ar kada susimąstei, kad konkuruoja ne tik žmonės, bet ir priesagos mūsų kalboje?

Jau gerus dvejus metus priesagų varžyboms teisėjauja VU FLF Baltistikos katedros tyrėjai prof. dr. Jurgis Pakerys ir dr. Agnė Navickaitė Klišauskienė. Vykdydami LMT remiamą mokslinį projektą, jie grumiasi su ilgiausiais žodžių sąrašais ir siekia sužinoti, koks yra priesaginių žodžių sudarymo produktyvumas. Kitaip tariant, mokslininkai aiškinasi, kas įvyksta atsiradus naujam žodžiui – pavyzdžiui, tokiam kaip „blinkevičiūtinti“. Jei norėtume įvardinti asmenį, kokią priesagą – -tojas, -ėjas, -ikas, -lys ar kt. – pasirinktume?

Kviečiame klausytis naujausio pokalbio visose jums patogiose platformose (nuorodos komentare) ir išgirsti, kokią svajonę turi Jurgis, kuo abejoja Agnė ir kodėl abu tiki šviesia technologine ateitimi. Ai, ir dar – ar kada pagalvojai, kodėl sakome bėgikas ar šokėjas, bet ne bėgėjas ar šokikas? Įsijunk ir sužinosi!