Kalba kalba

Prieš 200 metų, 1822-aisiais Vilniuje, pasirodė debiutinė Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinė, mūsų literatūros istorijoje žyminti romantinės poezijos pradžią. Šia proga į laidą pasikvietėme fakulteto profesorę, Lietuvių literatūros katedros vedėją Brigitą Speičytę, gerai žinomą XIX a. Lietuvos literatūros tyrinėtoją.

Kalbėjomės apie patį Mickevičių ir jo kūrybą, apie poezijos knygelės inovatyvumą ir reikšmę, studijų bičiulius filomatus, apie šmėklas, vaiduoklius ir gyvus numirėlius bei, žinoma, apie tai, kaip šiandien galime skaityti ir interpretuoti Mickevičiaus kūrybą. Kalbina Eleonora Terleckienė.

„Kalba kalbà“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, kurioje diskutuojama aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis. Skirtingų sričių atstovės – dr. Ernesta Kazakėnaitė ir dokt. Eleonora Terleckienė, laidose kalbina fakulteto studentus, dėstytojus bei alumnus.

Laidoje kalbiname Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorę Daivą Sinkevičiūtę, onomastika susidomėjusia dar mokykloje. Kalbėjomės ne tik apie žmonių vardus ir pavardes, bet ir kaip keičiasi tendencijos suteikiant vardus augintiniams ar trumpinant moteriškas pavardes. Taip pat laidoje profesorė pasidalino, kaip mokyklose vykdomos prevencinės programos prieš patyčias paveikė pravardžių kultūrą ir net jaunųjų lituanistų tyrimus. Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.

Naujausia laida skirta Ukrainos realijoms ir dabarties įvykiams. Į laidą pasikvietėme fakulteto docentę, literatūrologę Ingą Vidugirytę-Pakerienę, 20 metų dirbusią Rusų filologijos katedroje, dėsčiusią rusų bei kitų slavų literatūrų ir kultūrų kursus, 2017–2020 m. ėjusią Lietuvos kultūros atašė pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje, dabar vadovaujančią Lyginamųjų literatūros studijų mokslinei grupei.

Kalbėjomės apie daug ką – šiandienines nuotaikas, politikos ir meno sąlytį, rusiško keiksmo tapsmą solidarumo išraiška, apie Ukrainos istoriją, jos kultūros išskirtinumą ir Herojų tautos linksmumo ištakas.

Šį kartą su fakulteto alumne, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke Asta Skujyte-Razmiene kalbėjomės apie tautosakos tekstus. Kokią informaciją mums pateikia archyvinė medžiaga ir kaip tautosaką mes kuriame šiandien? Kodėl mums svarbu įmitologinti vietą? Kokios lietuviškos tautosakos galime rasti „Witcher“ video žaidime? Galiausiai – kas yra Dark Academia ir kaip ji gali būti naudinga? Kalbina Eleonora Terleckienė.

Pradedame 4 sezoną ir skelbiame 40-tą tinklalaidės Kalba kalba“ laidą, kurioje švenčiame 40-ties metų jubiliejų.

Atsitiktinumas? Tikrai taip!

Taip jau nutiko (o kaip tiksliai – išgirskite laidoje), kad žymus austrų vertėjas Cornelius Hell prieš keturiasdešimt metų pirmą kartą apsilankė Vilniaus universitete. Sostinėje pabuvo neilgai (tik 1984–1986), tačiau čia praleistas laikas tapo lemtingas. Grįžęs į Austriją, Hellis netrukus ėmėsi versti ir jo darbų dėka vokiškai skaitantiesiems atsivėrė platus lietuvių autorių tekstų spektras – nuo Žemaitės ar Tomo Venclovos, iki Mariaus Ivaškevičiaus, Undinės Radzevičiūtės ir daugelio kitų.

Tad laidoje kalbėjomės apie trumpą, bet gan įspūdingą laikotarpį Vilniuje – atsitiktinumus, sovietų valdžią ir Kamčiatkos šalčius. Taip pat apie tai, kas nulėmė, jog Lietuvos ir jos rašytojų Hellis nepamiršo, apie džiaugsmus ir vargus ieškant kalbinių bei kultūrinių atitikmenų. Bei apie stereotipus ir lūkesčius – kokios gi literatūros iš lietuvių tikisi austrų leidėjai ir skaitytojai.