Radijo dokumentika 2017-05-14 11:05

05/14/17 • 46 min

Viešose diskusijose skurdas ir atskirtis dažnai siejami su nedarbu, tačiau Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria dirbančių žmonių skurdu. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo („Eurofound“), trišalės ES agentūros, kaupiančios ir analizuojančios žinias socialinės ir darbo politikos srityje, vertinimu, nepaisant ilgametės grėsmingos statistikos, valstybė iki šiol nesiėmė priemonių padėčiai keisti.
Anne Grimsrud iš Norvegijos viešojo sektoriaus profsąjungos negali sulaikyti juoko sužinojusi, kad Lietuvoje darbuotojo gali būti pareikalauta savo algos dydį laikyti paslaptyje. Norvegijoje kiekvienas pilietis gali patikrinti, kiek uždirba ir kiek mokesčių sumoka bet kuris kitas žmogus. Kol nebuvo interneto, kasmet buvo išleidžiamos specialios knygos su atvirais duomenimis apie visų ir kiekvieno pajamas. „Mes įsitikinome, kad skaidrumas apsimoka“, – sako A. Grimsrud.
Japonija – šalis, kur svarbu hierarchija ir ritualai, tačiau pagal žmonių pajamas tai viena lygiausių pasaulio valstybių. Čia nieko nestebina, kad stambios įmonės savininkas į darbą vyksta viešuoju transportu, o jo atlyginimas nedaug skiriasi nuo vidutinio darbuotojo algos. Veikia specialios įsidarbinimo programos pagyvenusiems žmonėms. „Visuomenė yra tam, kad rūpintumės vieni kitais“, – sako baleto solistė Haruka Ohno.
Į atskirtį žmones Lietuvoje stumia ne tik materialinis skurdas, bet ir kiti nepritekliai – nelygybė sveikatos apsaugoje ir švietime, socialinės rūpybos spragos ir tinkamo būsto stygius, vieša panieka tam tikroms žmonių grupėms ir jų teisių nepaisymas.
Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas rodo, jog neturtingose bendruomenėse veikiančios kultūros ir meno institucijos gerina žmonių sveikatą, saugumą ir savijautą.

Previous Episode

Radijo dokumentika 2017-05-07 11:05

LRT RADIJAS gegužės mėnesį pasakos apie skurdo spąstus, į kuriuos patenka kone trečdalis šalies gyventojų. Būtent tiek žmonių pernai gyveno ties skurdo riba, daugiau nei penktadalis gyventojų – žemiau skurdo ribos. Tai vieni prasčiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Ekspertai vis dažniau atkreipia dėmesį, kad skurdas ir socialinė atskirtis – vienos ryškiausių problemų Lietuvoje, o egzistuojanti socialinės apsaugos sistema esą negali suteikti efektyvios pagalbos. Keturiose „Radijo dokumentikos“ laidose LRT RADIJO žurnalistės pažvelgs į egzistuojančias skurdo ir atskirties problemas iš arti. Pirmojoje laidoje pasakosime apie gyvenime klaidų padariusius žmones, kurie pasiryžo atsitiesti. Dažniausiai juos pasitinkanti pirmoji kliūtis – besivelkančios ilgalaikės skolos ir supratimas, kad noras sąžiningai dirbti gali būti greitai sugriautas antstolių, kurie skoloms padengti gali nuskaičiuoti iki 50 procentų minimalaus atlyginimo. Kitose laidose kalbėsime apie išbandytas ir pasiteisinusias atskirties mažinimo strategijas. Aiškinsimės, ką išgyvena nurašytieji į socialinę atskirtį ir kokią žalą daro toks visuomenės susiskaldymas? Taip pat klausime, ar švietimas prisideda prie socialinės nelygybės mažinimo ar kaip tik padeda ją formuoti?

Next Episode

Radijo dokumentika 2017-05-21 11:03

Visuomenės sveikatos tyrinėtojai kalba apie precedento neturinčią visuomenės psichikos sveikatos krizę Vidurio ir Rytų Europoje, kuri susijusi su skausminga visuomenės transformacija, liguistu atsaku į užsitęsusį socialinį stresą, su savinaikos tendencijomis ir neveiksminga sveikatos politika. Lietuvoje padėtis vertinama kaip viena prasčiausių ES.
Kas atsitinka praradus psichinę sveikatą ir kaip visuomenės požiūris į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius ar kada nors gyvenime turėjusius žmones nepadeda pasveikti?
Vienas iššūkių, įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką šiandien – įveikti išankstines nuostatas apie psichikos sutrikimų turinčius žmones ir mažinti jų patiriamą socialinį atstūmimą.
Gal ir nenorime to pripažinti, tačiau galimybės susirgti psichikos liga ir patirti socialinį atstūmimą egzistuoja mums visiems. Kaip galime padėti sau ir greta esantiems sumažinti rizikas tai išgyventi?
„Reikia mylėti save“, – sako prieš dvi dešimtis metų susirgusi vilnietė Dalia. Moteris iš naujo mokosi gyventi kitaip psichosocialinės reabilitacijos centre „Rastis“.